"Gimimo išgyvenimas LSD seansuose asocijuojasi su biologiniais pokyčiais kūne, kopijuojanciais tikro gimimo situaciją." S.Grofas "Už smegenų ribų"

"Tie, kurie praeina mirties-atgimimo procesą, prisijungia prie tikrų dvasinių šaltinių ir supranta, kad mechanistines ir materialistinės pasaulėžiūros šaknys yra baimė - gimimo baimė ir mirties baimė. Po ego mirties paprastai labai padidėja sugebėjimas džiaugtis gyvenimu. Praeitis ir ateitis tampa mažiau svarbu nei dabartinis momentas, ir paties gyvenimo proceso jaudulys pakeičia priverstinį bėgimą link tikslų. Žmogus pradeda priimti pasaulį kaip energijų paternus, o ne kaip kietą materiją, ir jo ribos tampa kur kas paslankesnės. Nors dvasingumas dabar priimamas kaip žymi jėga Visatoje, fenomenalus pasaulis vis dar atrodo objektyviai realus. Laikas kaip ir anksčiau linijinis, erdvė euklidine, o priežastingumo principas - neabejotinas, nors daugelio problemų šaknys dabar aiškiai atrandamos gimimo procese, o ne ankstyvoje vaikystėje." S.Grofas "Už smegenų ribų"

"Reliatyvumo teorija ir nauja atomo teorija paneigė visas bazines Niutono fizikos koncepcijas: laiko ir erdvės absoliutuma, erdvės materialios prigimties nepajudinamumą, fizinių jėgų definiciją, griežtai determinuotą aiškinimo sistemą ir idealiai objektyvų aprašymą reiškinių be stebetojo." S.Grofas "Už smegenų ribų"

"Bet kokie matavimai erdvėje ir laike yra reliatyvūs, negana to, pati erdvės-laiko struktūra priklauso nuo materijos pasiskirstymo, todėl skirtumas tarp materijos ir tuščios erdvės išnyksta. Niutono sąvoka apie kietus materialius kunus, judančius tuščioje erdvėje su euklidinėmis charakteristikomis, dabar reikšmingas tik "vidutinių dydžių zonoje". Astrofizikoje ir kosmologijoje tuščios erdvės sąvoka neturi prasmės, o atominės ir subatominės fizikos vystymasis sugriovė kietos materijos mitą." S.Grofas "Už smegenų ribų"