Erikas Bartaševičius

Kam skirta ši informacija? Visiems, kurie mokosi ir nori pasinaudoti gautomis žiniomis. Čia aš aptarsiu principus, taisykles, kuriomis naudojausi ir iš kurių turėjau didžiausią naudą. Kai aš taikiau čia aptartus principus, mane visuomet lydėjo sėkmė, o kai tik juos apleisdavau – apleisdavo ir sėkmė. Å ių žinių taikymas yra labai platus ir didžiausia nauda bus pasiekta tuomet, kai kiekvienas iš jūsų prisitaikys jas sau: pagal poreikius, galimybes, aplinkybes. Duomenys pateikti tokia tvarka, kokia jie turėtų būti taikomi.

Skaitydami pasistenkite nepraleiskite nė vieno nesuprasto ar blogai suprasto žodžio[1].

I dalis. MOTYVAS[2]

Koks gi turėtų būti pirmasis žingsnis tų, kurie apsiima kažko išmokti, kad vėliau tuo pasinaudotų? Jei norite įgyti žinių bei jas taikyti praktikoje, visų pirma reikia susikurti motyvų. Motyvas atsakys jums į klausimą: kam kažko mokytis? Motyvas – žinių kaupimo tikslas. Jeigu jūsų mokymosi motyvas yra išlaikyti egzaminą – taip ir bus. Jūs išlaikysite egzaminą, galbūt ir labai geram pažymiui, bet ne daugiau, t.y. jūs negalėsite pritaikyti savo žinių praktikoje. Taigi, nuo motyvo priklausys ar jūs sugebėsite taikyti savo žinias, ar, vis dėlto, jums jas teks "nešioti ant kupros”. Ir tai dar ne viskas. Nuo jo priklausys ir paties mokymosi procesas: jis gali būti nuobodus, ilgas, lydimas nemalonių būsenų, o gali būti greitas, įdomus, efektyvus. Jei jūs kažko imatės mokytis turėdami tvirtą tikslą vėliau tuo pasinaudoti ir tas tikslas yra jūsų paties, o ne kažkieno primestas, jis jums be galo palengvins mokymosi procesą. Paprasčiau tariant, tik norėdami patys jūs įsigysite žinias ir galėsite naudingai jas taikyti.

Motyvacija reikalinga tam, kad atsirastų susidomėjimas dalyku – tik tokiu atveju yra noras pažinti mokomąją discipliną iš esmės. Turint aiškius motyvus atkrenta tokie dalykai kaip tingulys, nenoras mokytis, bloga nuotaika ir pan.

Motyvas, kitaip sakant, priežastys, dėl kurių imatės kažką studijuoti, turi būti aiškios, apibrėžtos, konkrečios, pavyzdžiui, išmokti dirbti kompiuteriu, kad galėčiau savarankiškai spausdinti referatus. Netinka toks motyvas, kaip "būti protingam”. Jis per daug abstraktus, neaiškus, miglotas. Jei vis tik nenorite atsisakyti tokio motyvo, turėtumėte jį sukonkretinti, apibrėžti, kas įeina į sąvoką "protingas”. Pavyzdžiui, protingas žmogus toks, kuris: greitai skaito, lengvai įsimena, o vėliau lengvai prisimena, randa bendrą kalbą su bet kuo ir t.t.

Motyvaciją kuriantys klausimai: kam man to (žinių, mokėjimo, sugebėjimo) reikia (kuriam tikslui pasiekti), kur aš tai panaudosiu, kada, su kuo, kokiomis aplinkybėmis...

Motyvo paskirtis: kai jūs žinote kam mokotės, kai turite tikslą vėliau savo žinias pritaikyti, kai mokotės todėl, kad Jūs to norite, o ne todėl, kad "reikia” – jums nieks nesutrukdys sužinoti, jūs gausite informacijos, net jei reikės paklausti paties prezidento. Jums nebus kliūtis nei kaina, nei laikas, nei atstumas, nei jūsų sugebėjimai. Net jei jūs neturite sugebėjimų gauti informacijai, bet jei jūs turite tikslą ją gauti, pas jus atsiras ir sugebėjimai, nieks jums nesutrukdys to padaryti. Ir svarbu, kad motyvas būtų jūsų paties sugalvotas. O geriausia prisiminti, ko jūs vaikystėje norėjote. Būtent vaikystėje susiformuoja pagrindiniai gyvenimo tikslai, kartu ir motyvai. Prisiminkite apie ką vaikystėje svajojote, ką žaidėte. Tai jums gali labai praversti formuojant motyvus. Ir dar vienas ne mažiau svarbus dalykas – niekada nebijokite svajoti, tie kurie daug svajoja, būtent jie daugiausia ir pasiekia.

II dalis. PLANAS[3]

Antras žingsnis – plano sudarymas. Dideliam darbui sukuriamas didelis, išsamus planas, mažai užduočiai – mažesnis, o gal netgi iš vienos dalies – tiesiog "atlikti” kažką. Jeigu jums reikia atlikti didelį darbą per ilgą laiką, suskaidote pačią užduotį mažomis dalimis, kurias nesunku suprasti ir kurias lengva atlikti per trumpą laiką ir judate mažais žingsneliais, bet užtiktrintai. Ir svarbiausia jūs ramūs, jūsų nekamuoja abejonės, nesijaudinate, kad nespėsite, juk plane esate numatę, per kurį laiką atliksite užduotį.

Taigi, dideles plano dalis skaidykite, kad lengviau jas būtų įgyvendinti. Taip pat elkitės ir su pačia užduotimi, susiskaidykite ją į daugybę mažų, kurias lengva įgyvendinti ir jums nebeegzistuos neįveikiamos užduotys.

Kai suplanuojate kažką padaryti per tam tikrą laiką, tas darbas jums jau nebe problema. Jūs apsvarstėte kokiomis priemonėmis ir per kokį laiką atliksite vieną ar kitą darbą. Tam tikri darbai mums kelia rūpestį tik todėl, kad mes nežinome kaip su jais susidoroti. Planas – tai tam tikras scenarijus, kurį būtent jūs sudarote ir tik jūs jį galite pakeisti, tai numatymas ką ir kada daryti, kad pasiektumėte rezultatą – sėkmę.

Plano įgyvendinimas visuomet vainikuojamas tikslo pasiekimu. O tas tikslas turi būti smulkiai įsivaizduojamas, konkretus paveikslėlis. Dar geriau būtų, jei tikslą nupieštumėte ar išlpdytumėte plastelinu (l. efektyvu – pats ne kartą tuo įsitikinau). Kuo jūs smulkiau matysite tikslą, tuo aiškesnės bus priemonės, kuriomis jis gali būti įgyvendintas.

Planuokite užbaigtą veiksmą: padaryti, o ne daryti; išmokti, o ne pasimokyti; susitarti, o ne pasikalbėti...

Dėl žlugusių planų galite jausti nuovargį, nenorą veikti, nors tai vienintelis būdas išeiti iš esamos situacijos. Apžvelkite susidariusią situaciją ir sudarykite naują planą. Jums gali pasirodyti, kad jūsų planai beverčiai, bet nugalėję šį jausmą ir dar kartą suplanavę, jūs pamatysite kaip naujasis geresnis už senąjį, stebėsite, kaip įgaunate įgūdžių.

Konkrečių planų nebuvimas sukuria silpnos valios įspūdį. Iš tiesų, jūs nieko nedarote, ko nesate suplanavę, numatę ar pagalvoję apie tai. Tai natūralu, kai neturite numatę konkrečios veiklos, kyla polinkis atidėlioti darbą, užsiimti nereikšmingais dalykais, arba tais, kuriuos pasiūlo ar primeta kiti. Viskas yra taip: kai nesuplanavote, jūs darote bet ką, bet visuomet ne tą, ką reikėtų. Jūs lengvai priimsite draugo kvietimą "pakvėpuoti grynu oru”, kai tuo tarpu jums reikėtų ruoštis rytdienos atsiskaitymams ir viskas todėl, kad neturite konkretaus mokymosi plano.

Planavimas padeda atitraukti, atpalaiduoti dėmesį nuo nebaigtų ar rūpimų darbų tam, kad jį (dėmesį) visą galėtumėte sutelkti ties šią akimirką svarbiausiu reikalu. Kuo daugiau galite skirti dėmesio, tuo darbas vyksta greičiau ir lengviau, o kartu ir efektyviau.

Nepereikite prie kitos plano dalies įgyvendinimo, kol nebaigėte ankstesnės.

Be abejonės, koks planas puikus bebūtų – iš jo jokios naudos, jei nevykdysite numatytų tikslų – plano dalių. Tačiau, jeigu jūs turėsite motyvus, jūs įgyvendinsite bet kokį planą.

Ištobulinę planavimo įgūdžius jūs galėsite daryti stebuklus tikrąja to žodžio prasme. Jums paprasčiausiai nebeegzistuos neįveikiamos užduotys.

Planas ypatingai padeda išspręsti problemas, kylančias su laiku. Jei jūs turite mažai laiko pasiruošti, sudarykite planą, kaip išnaudoti turimą laiką. Atsisakykite nereikalingų dalykų, o vėliau griežtai laikykitės.

Mokymosi plano paskirtis – galimybė išvengti problemų su laiko stygiumi, su nenorėjimu ar tingėjimu mokytis, atsiras galimybė turėti daugiau laisvo laiko. Meistriškai sudarydami mokymosi planus jūs galėsite įgyti bet kokias žinias. Padidės malonumas mokantis.

III dalis. INFORMACIJOS Å ALTINIAI[4]

Kadangi aš pats esu studentas, puikiai suprantu problemas, atsirandančias dėl informacijos šaltinių stygiaus. Kartais nepavyksta gerai pasiruošti seminarams, o mokykloje pamokoms vien todėl, kad po ranka neturite tinkamų inforamcijos šaltinių. Todėl svarbu susirinkti visą prieinamą literatūrą.

Kai mokotės iš neišsamių šaltinių, o vėliau iš jų reikalauja išsamių žinių, jūs negalite atsakyti, nesvarbu kaip gerai jūs įsisavinote informaciją. Jums sako: "nesimokai!” arba "silpnai pasimokei!” ir pagaliau suabejojate savimi, prarandate pasitikėjimą ir nusprendžiate visai nesimokyti. Man taip buvo ne kartą. Bet nevalia tokiu atveju nuleisti rankų, nes išeitis yra. Išsiaiškinkite iš dėstytojų visus galimus informacijos šaltinius ir susirinkite visą prieinamą literatūrą. Nepamirškite žodynų, enciklopedijų, chrestomatijų, pasieškokite informacijos internete... nepagailėkite tam pastangų, nei laiko. O skaitydami iš įvairiausių informacijos šaltinių per daug nesistenkite įsiminti, tiesiog nepraleiskite nesuprastų žodžių. Svarbiausi momentai, kurie kartojasi skirtingose knygose jums automatiškai įstrigs į atmintį, o prie viso to jūs turėsite platų požiūrį į rūpimą klausimą. Jūs nustebinsite ne tik mokytojus, bet ir save, jau nekalbant apie draugus.

Skaitydami "kurkite filmąâ€, išnaudokite dešiniojo smegenų pusrutulio galimybes. "Filmas” padės vėliau lengvai prisiminti, kai to reikės. Ką galite įsivaizduoti – tą suprasite, o todėl ir atsiminsite.

Jeigu jūs darote užrašus ar konspektus pamokų, paskaitų, seminarų metu – rūpinkitės, kad jie būtų tvarkingi: sukurkite savo užrašų sitemą, kuri padės lengviau orientuotis užrašuose ir iš jų kartotis. Nerašykite aklai viską, ką išgirstate, rašykitės tik tai, kas jūsų manymu svarbu. Jei jums atrodo, kad viskas svarbu ir viską rašote – vėliau peržvelkite užrašus ir pasibraukite svarbiausius terminus.

Visa tai sustiprins jūsų pasitikėjimą savimi, jūsų žinios bus gilios bei išsamios ir, svarbiausia – jūs galėsite jas pritaikyti.

Išsamių informacijos šaltinių rinkimo paskirtis – galimybė turėti aiškų supratimą, sistemines žinias bei platų požiūrį į rūpimą klausimą.

#IV dalis. MEDŽIAGOS KLASIFIKACIJA[5]

Turimus informacijos šaltinius klasifikuokite – tai palengvina ir pagreitina mokymąsi. Ką lengva įsiminti – tą lengva ir prisiminti, pvz.:

Pirmu klausimu yra atsakymų:

1 knygos 23-25 puslapiuose;

3 kn. 18-19 psl. (tik tai, kas papildo 1 kn.);

4 kn. 50-56 psl. (tik tai, kas papildo 1+3 knygas).

Antru klausimu yra atsakymų:

2 kn. 12-13 psl.

4 kn. 18-19 psl.

Jūs galite sugalvoti įvairiausių kriterijų, pagal kuriuos galima rūšiuoti medžiagą, ir kuo jūs jų sugalvosite daugiau, tuo labiau palengvinsite savo mokymąsi.

Viso šio rūšiavimo paskirtis – palengvinti ir pagreitinti įsiminimo ir prisiminimo procesus.

V dalis. NESUPRASTI ŽODŽIAI

Kai praleidžiate nesuprastą ar blogai suprastą žodį, jūs nesuprantate, o todėl ir neprisiminsite to, kas eina po to žodžio. Pilnos žinios egzistuoja sisteminiu, grandininiu būdu, jei praleidžiate vieną sistemos (grandies) dalį – prarandate ryšį su kitais, t.y. jūs negalite susieti duomenų tarpusavyje. Taigi, nepraleisdinėkite nesuprastų ar blogai suprastų žodžių.

Kaip bebūtų keista, labai dažnai nesupratimą sukelia žodžiai, kurie atrodo tokie paprasti, kad ties jais nėra ko ilgiau apsistoti: "ir, apie, tik, nes, todėl, vis” ir t.t. Išsiaiškinkite jų reikšmes žodyne.

Mokantis aiškinamasis žodynas yra bene būtiniausias dalykas, kuris turi būti visuomet po ranka. Nereikia nei per plataus nei per siauro žodyno. Kartais labai praverčia vertimų žodynai.

Nesuprasti ar blogai suprasti žodžiai yra lėto skaitymo, lėto mokymosi bei klaidų dartymo priežastis. O žodžių reikšmės žinojimas ar nežinojimas parodo žmogaus talentą, sugebėjimus.

Praleidus nesuprastą žodį, po jo einanti pastraipa paprasčiausiai nepasilieka atmintyje, o po daugybės nesuprastų žodžių dalykas jums atrodo nepatrauklusi ir jums norisi mesti mokytis ar studijuoti.

Pats pirmas nesuprastas žodis yra raktas į supratimą visų kitų dalyko nesuparastų žodžių.

Žodžių aiškinimosi metodai:

• 1 metodas: raktinių (specialių, sutinkamų tik tam tikroje mokslo šakoje) žodžių aiškinimasis (pavyzdžiui, fizikoje sutinkami terminai: impulsas, galia, pagreitis ir pan.);

• 2 metodas: moksleivis (studentas) skaito garsiai tekstą, pažymimas kiekvienas praleistas, iškreiptas žodis, svyravimai ir pan. atsirandantys skaitant tekstą ir nedelsiant nukreipiamas skaitančiojo dėmesys. Å is žodis randamas žodyne ir išaiškinama jo reikšmė.

• 3 metodas: aiškinimasis visų žodžių abėcėline tvarka.

Nesuprasto ar blogai suprasto žodžio aišškinimasis:

1. surandate nesuprastą žodį žodyne (išmokite abėcėlę – pagreitins jūsų paieškas);

2. surandate tinkamą pagal kontekstą žodžio reikšmę iš pateiktųjų (jei pateikti keli apibrėžimai);

3. savais žodžiais nusakote žodžio reikšmę;

4. žodį pavartojate sugalvotuose sakiniuose;

5. sakiniuose pavartojate kitas žodžių reikšmes;

6. išsiaiškinate žodžio kilmę ( pagal žodyną, pvz.: "korpusas” kilęs iš lotyniško žodžio "corpus”, kuris reiškia: kūnas, liemuo);

7. pademostruojate žodžio reikšmę (tam reikalingas demonstracinis rinkinys ar plastilinas).

Nesuprastų žodžių aiškinimosi paskirtis – išvengiate fiziologinių požymių, kylančių dėl praleistų žodžių (žiūrėkite lentelę) ir didesnis susidomėjimas mokomuoju dalyku. Taip nesuprastų žodžių išsiaiškinimas pagreitina bei palengvina mokymąsi.

VI dalis. LAIPSNIÅ KUMAS[6]

Laipsniškas – vykstantis be staigių pakitimų. Laipsniškumo principo esmę sudaro naujos medžiagos nesimokymas, kol neišmokta ankstesnė; naujas žingsnis žengiamas tik tada, kai įsisavintas prieš jį buvęs.

Pradėdami naują skyrių, sužinote jo temą, bet to negana, susiformuluokite sau jo paskirtį ir tai, ką baigę skyrių turėsite žinoti ir mokėti. Prieš pereidami prie kito skyriaus pasitikrinkite žinias, įsitikinkite, kad jas galite taikyti pagal paskirtį. Na, o tada kelias atviras naujam žingsniui – naujam skyriui.

Kaip tikrinti žinias? Svarbiausi momentai, kuriuos reikia žinoti:

1. taisyklės, maksimos[7], aksiomos[8] arba stabilūs duomenys;

2. žinių taikymo praktikoje smulkmenos (kokiais veiksmais įgyvendinamos taisyklės, maksimos, aksiomos, kokia eilės tvarka ir pan.);

3. žinių taikymo praktikoje demonstracija;

4. teorinė medžiaga, kam visa tai daroma. Ji atskleis skirtumą, kuris yra tarp žinių turėjimo ir neturėjimo.