"Realybė", o taip pat "iliuzija", "menas", "sąžiningumas", "normalus", "nenormalus", "fantazija", "kaukė", "haliucinacija", "tiesa po kauke", "kaukė po kauke" ir t.t. - tai sąvokos, išreiškiančios stebėtojo įvertinimą ir neturi nieko bendra atskirai nuo "stebėtojas-stebima" tranzakcijos." R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Kitus žymius įnašus į nearistotelinę logiką įnešė matematikas Džonas fon Neimanas ir semantikas Alfredas Kožybskis. Džonas fon Neimanas dar 1933 metais pasiūlė svarstyti naujus kvantinės mechanikos paradoksus trimatės logikos kalba "tiesa-netiesa-gali būti" (išimtinis trečiasis), o Alfredas Kožybskis tais pačiais metais teigė, jog dauguma žmogiškųjų konfliktų, įskaitant ir karus atsiranda iš "arba-arba" pozicijos, ir kad mes galėtume bendrauti kur kas taikiau n-mate logika, paremta ne tik taip arba ne, bet ir išimtiniu trečiuoju su tokiu tikimybės lygių kiekiu kiek reikalauja situacija." R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Kaip pasakė Å ri Sjadasti: "Visos sistemos kažkuria prasme teisingos, kažkuria prasme neteisingos, kažkuria prasme beprasmės, kažkuria prasme teisingos ir neteisingos, kažkuria prasme teisingos ir beprasmės, kažkuria prasme neteisingos ir beprasmės, ir kažkuria prasme teisingos, neteisingos ir beprasmės". (Slaptas iliuminatų mokymas tvirtina, jei kartotume šį teiginį 666 kartuume, tai kažkuria prasme galime pasiekti Visišką Nušvitimą.)" R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Aišku, kad aš stengiuosi populiarizuoti šią sistemą vildamasis, kad kai kurie žmonės pradės ja naudotis ir išsigydys nuo klausimo: "O visgi kokia iš šių datų yra tikroji?" Tada, galimas dalykas, jie supras visų klausimų, užduodamų tokia forma, klaidingumą, ir mes žymia dalimi pasieksime bendrosios semantikos, eridianizmo, dekonstruktyvizmo ir budizmo tikslų. Neatmestina tikimybė, kad kažkas netgi supras, kodėl šioje knygoje jūs nerasite nė vienos veiksmažodžio "būti" formos ir identifikacinio veiksmažodžio "yra" (išskyrus tas ištraukas, kuriose aš ką nors cituoju).

Kai tik jūs atsikratysite įpročio klausinėti: "O kokia gi iš tiesų šiandien diena?" (identifikaciškumo bandymas), tai greitai pastebėsite, jog jums kur kas paprasčiau atsikratyti įpročio identifikuoti visus objektus ("kas tai yra?"), ir štai tada, kaip puikiai pasakė Melvilis, jūs sugebėsite pažvelgti pro kaukę, prasiskverbti pro kultūrinio kondicionavimo (eminės realybės) šydą, savo akimis viską pamatyti ir savo ausimis viską išgirsti.

Kaip išreiškė didysis poetas:

Netikėk žmogaus akims
Nei saulėje, nei šešėly:
Pojūčių ir regėjimo šešėlių teatras -
Tai velniškas maskaradas." R.A. Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Vieną kartą Krišnamurti pasakė Radžnišui [Ošo, - T.]: "Nori Rols-Roiso? Važiuok į Ameriką. Å ioje šalyje kiekvieną dieną gimsta ieškotojas [aukštesniosios išminties ieškotojas, ta prasme, kvailys - T.]." Radžnišas rado tiek daug ieškotojų, kad sugebėjo įsigyti devyniasdešimt tris rols-roisus." R.A. Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Be to, aš negaliu įsivaizduoti politiškai korektiško talentingo dailininko ar mokslininko, nes PK, kaip ir bet kokia dogma, sukuria informaciškai varganą aplinką, o mokslas ir menas visada siekia informacijos gausos." R.A. Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Kaip aš visur įrodinėju, mes turime įvesti į leksikoną žodį "kaikneviskas" (kai-kas-bet-ne-viskas), kad pasipriešintume stipriam polinkiui į dogmatizmą, kurį į mūsų kultūrą atnešė krikščionybė kartu su Aristotelio logika." R.A. Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Kaliforninoje [tipo, didelis testosterono kiekis, laukiniai vakarai, - T.] gyvena daugiau Nobelio premijos laureatų nei visose likusiose 49 valstijose kartu paėmus. Sociologė Rodni Stark pastebėjo, kad Vakariniame krante daugiau įvairiausių "kultų" ir beprotiškų idėjų (mokslinių, pseudomokslinių ir atvirai idiotiškų) pasekėjų ir mažiau ortodoksinių bažnyčių maldininkų." R.A. Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

Postaristotelinė logika trumpai: "Nė vienas teiginys negali pasiekti absoliučios ir įrodytos tiesos lygio (1/1). Dalykas tame, kad tokiam teiginiui įrodyti prireiktų begalinio skaičiaus eksperimentų." R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Kožybskis mėgo kartoti: "Kokį objektą tu bepavadintum kažkuo, žinok, kad jis nėra tai". (...) ...žodis "peleninė" nėra saugi vieta cigaretėms gesinti; jeigu jūs pabandysite panaudoti žodį "peleninė" čia, šiame puslapyje būtent šiuo tikslu, tai galite padegti šią knygą. Žodis "skėtis" nepadės jums likti sausam, jeigu pateksite po lietumi; žodžiai "bifšteksas ir omaras su keptomis bulvėmis" jūsų nepamaitins.

Aišku, visa tai gerai žinoma. Tikrai? Jeigu taip manote, užeikite į barą, kur renkasi gėjai, ir paklauskite: "Kiek gėjų tarp jūsų, vaikinai?"; užeikite į islamo mečetę ir pasidomėkite: "Kiek juodasnukių čia reguliariai ateina?"; užeikite į "MS." žurnalo redakciją ir paklauskite: "Kuri čia iš jūsų bobų vyriausia?". Mūsų laikais už šiuos visuotinai pripažintus neskoningais juokelius kai kuriose valstijose galima sėsti į kalėjimą, ir visose valstijose atsidurti teisme.

Jūs manote, kad tik tokiuose "delikačiuose" klausimuose žmonės reaguoja taip, lyg žodžiai tikrai būtų identiški objektams ("lazdos ir akmenys gali man sulaužyti kaulus, o negražūs žodžiai mane tik sužeis")?

(...)

Todėl, kai mes sakome apie kažką: "tai - "geras" ar "blogas" žodis, žmonės, kurie tvirtina, jog niekada nemaišo žodžių, kuriais vadinamas objektas su pačiu objektu, vis vien reaguoja taip, lyg žodžiai veiktų juos lygiai taip pat kaip patys objektai. Beveik visi žodžiai tampa "kariniais" kovoje už fizinę ar "mentalinę" teritoriją (už nuosavybę arba dogmas).

(...)

Å is atskiras pavyzdys kažkiek parodo kaip "identifikaciškumas" įtvirtina dogmatizmą ir antagonizmą (kuriuos psichologas Edvardas de Bono vadina "AÅ TEISUS, TU NETEISUS" sindromu) ir kaip k-prim [kalba, kurioje nėra veiksmažodžio "būti" formų, - T.] vartojimas sumažina (kaip minimum) dogmatizmą ir antagonizmą. Labai mažai fašizmo, rasizmo ar seksizmo formų gali išgyventi k-prim kalboje. Pavyzdžiui,

"Aš linkęs manyti, jog visi ispanai vienodi ir visi jie - subinės". "Aš linkės manyti, kad visi azijatai vienodi ir visi jie - subinės". "Aš linkusi manyti, kad visi vyrai vienodi ir visi jie - subinės".

Nors ir ne kiekvienas žmogus užsimanys bendrauti su personažu, įgarsinančiu panašias mintis, tokie personažai visgi neatrodo tokie beviltiški kaip tie, kurie tiesiai pareiškia: "Visi ispanai - subinės". "Visi azijatai - subinės". "Visi vyrai - subinės".

(...)

Pagalvokite, pavyzdžiui, kiek tuščiai laiko praranda psichologai, svarstydami tokius klausimus kaip: "pacientas taip elgiasi dėl Edipo komplekso ar jis visgi vadovaujasi ankstyvuoju kondicionavimu?" K-prim kalboje toks klausimas formuluojamas kitaip: "Koks modelis - Froido ar Pavlovo leidžia geriau suprasti šios paciento elgesį? Ar abu šie modeliai gerai veikia?"" R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"

"Visi "išsilaisvinimo keliai" (sąmonės išlaisvinimo mokyklos) žino, kad mes negalime visą laiką likti neišreiškiamo bedugnėje, nebent nuspręstume tapti atsiskyrėliais (o tam pasiryžta nedaugelis). Kai tik mes grįžtame iš sąmonės keitimo mokyklos į įprastą pasaulį, mums vėl reikia žvelgti ir galvoti kaukėmis, nes mes nesugebėsime bendrauti ir bendradarbiauti su žmonėmis." R.A.Vilsonas "Kosminis spragtukas III: Mano gyvenimas po mirties"