Labai trūksta rašinių meninizmo tema. Moterys virto alfa-kalėmis, vyrai vis labiau virsta omega-mėmėmis, tad nutariau parašyti dar vieną hitą, apšviečiantį senas geras plaukuotas vertybes, virtusias gėjų ir lesbių psichotiniais karnavalais.

Apie teismų "teisingumą", kurio iki šiol nesuprantu...

Yra šeima, tarkime, du, turėtų būti lygiateisiai, lygiaverčiai žmonės, ir, tarkime, vaikas. Kiekvienas turi savo pareigas, tarkime, vyras neša į namus mamutą, o žmona iš jo pagamina visiems, kartu ir sau, kepsnį. Lygybė, ar ne? Dar žmona prižiūri vaiką, o vyras, tarkime, samdo auklę, kad žmona pailsėtų, nes pats medžioklėje per daug laiko užtrunka. Lygybė, ar ne?

Bet tai tik graži teorija, kurios realybėje nėra.

Realybė dažniausiai tokia... Žmona bybį volioja, nieko nedaro, apie kažkokį indėlį į šeimą gali tik pasvajoti. Vyra krušasi nuo ryto iki vakaro, žmona išleidžia visus jo pinigus kam treikia ir ko nereikia. Na, ir panašiai. Tada, žmona, nuo savo didelio išpindėjimo nutaria, kad galėtų ir viena išgyventi, ypač su prisiteistu iš vyro išlaikymu ir namais. Kokios kalėa tai nevilioja - jos net giriasi viena kitai kiek iš kokio vyro, padaryto lochelio per mėnesį gauna. Jų sąžinės tai negraužia. Galbūt tai atlyginimas dėl vaiko priežiūros, bet ne, nes vaikas pusę savaitės (na, beveik, tarkime, savaitgalį) vis vien būna su vaiku. Taigi, išeitų kaip ir viskas turi būti po lygiai padalinta.

Bet išeina kažkokia nesąmonė. Nieko nedarai ir gauni didžiumą kito pastangų.

Čia savotiška šiuolaikinė vergovė. Ne veltui vyrai trumpiau gyvena už moteris. Ir moterims jau nuo vaiksytės įskiepyta, kad taip ir turi būti, kad vyras - tai vergas, į kurį reikia žiūrėti ne kaip į lygiavertį partnerį, bet išnnaudoti kiek įmanoma ir kelti isterijas, jei tai nepavyksta.

Ačių dievui aš nevedžiau ir išvengiau šio pragaro, kurį man būtų užtaisiusi dar viena kalė, įsivaizduojanti esanti lygesnė už savo vyrą.

Kai kurios kiaulės lygesnės už kitus, bet svarbu nežsirauti ant tokių moteriškų manipuliacijų, sąlygotų idiotiškų visuomeninių normų, einančių iš senų baudžiavos laikų.

Kodėl idiotų teisingumo sistema nepriteisia kokiai kalei išlaikyti savo ex vyrą? Čia gi susiformavę kaimietiški stereotipai!

Tad sušukim, "Aš tau ne baudžiauninkas, kale!" Prisiminkime, kad kalės krūtos tik žodžiuose, o kai jos atsiduria lovoje, tai rėkia iš malonumo pisamos per subinę.