Geležinė taisyklė, kurios išmokau savo gyvenime - padėtis blogėja tada, kai darai ne tai, ką reikia. Šis žinojimas suteikia ramybės. Žinai, jog darydamas tai, ką reikia daryti, visko pasieksi.

Protas mėgsta žaisti žaidimus, "apsimesti", kad jis didingai daro tai, ką reikia. Proto toks darbas. Tačiau objektyvus žvilgsnis ir žvilgsnis į rezultatus parodo tikrąją padėtį. Paaiškėja, kad vietoje darymo ko reikia, mes žiūrime televizorių :D

Visos problemos - iš to, kad daroma ne tai, kas reikia. Tarkime, dabar rinkos krenta, ir viskas ką reikia daryti - tai eiti atostogauti, nieko nedaryti. Bet žmonės daro, "gaudo dugną" ir praranda pinigus.

Paskutiniame "Veide" paskaičiau apie prekiautojų dejones, kad buvo paskelbti jau net trys "dugnai". Bet pažvelgus į OMXV grafiką, ten nematyti dar NĖ VIENO dugno. Reiškia, klausytis "ekspertų" nėra tai, ką reikia daryti. Ką reikia daryti yra matyti tai, kas yra, o ne bandyti kontroliuoti ateitį, t.y., viltis, tikėtis, kad rinka rytoj pasuks į viršų.

Prisiklausau tokių "ekspertų" šnekų, kad nieko nuostabaus, jog mūsų birža yra žemiau viduramžių lygio. Tarkime, tarp lietuvių labai populiarus žodis "spekuliacija". Jeigu prekiauji, reiškia - spekuliantas. Jeigu prekiauji prekėmis (ateities kontraktais) - tai išvis superspekuliantas. Štai tik tie "ekspertai", tardami, jog visa tai - spekuliacijos, patys nepastebi, kad jų prekyba (nespekuliacinė, kaip jie sako) akcijomis atnešė daugiau nuostolių nei bet kokio kito neišmanėlio spekulianto veikla.

Trumpiau tariant, jeigu jų "išmanymas" ir dalykų apibrėžimai yra teisingi, tai kodėl jie sėdi apsišikę baloj? Nes nedaro to, ką reikia.