Ši katastrofa, nesigilinsiu į visas aplinkybes kaip, atvedė prie žmogaus mąstymo spragų darkartinio aptarimo.

Kai kurie žmonės sako: "tai - lemtis, nuo lemties nepabėgsi".

Aš sakau, lemtis GAL ir yra, tačiau jeigu visą gyvenimą rūkai, geri baltarusišką vodką su metilo alkoholiu (aš tokią irgi gėriau kažkada iki baltų arklių), valgai lašinius ir keturiasdešimties pakratai kojas nuo širdies smūgio, tai nėra lemtis, tai vadinama savižudybe.

Lemtis gali būti genetinis polinkis į tokias ligas, bet kad jos atsirastų tu turi IR pasistengti suaktyvinti tuos genus.

Taigi, ar tai - lemtis, jeigu skraidai su "blogos reputacijos" lėktuvu, Rusijos teritorijoje (kurioje vien per pastarąjį pusmetį nežinia kiek katastrofų buvo) ir, kai kuriais duomenimis, pilotus verti leistis Smolenske, kai jie sako, jog tam netinkamos sąlygos? Tai irgi nėra lemtis, tai vadinama savižudybe.

Iš vienos pusės, lemtis yra tai, ko mes negalime valdyti, tačiau tai tik viena medalio pusė. Kad lemtis suveiktų, reikalingos mūsų pačių pastangos - paskatinti tokią lemtį.