Žemiau yra kelios citatos iš R.Bacho romanų "Vienas" ir "Bėgimas nuo saugumo".

Jeigu tu prisimintum ateitį iki tavo gimimo ir praeitį, kurios dar nebuvo? Manai, kad mes priimtume tave į žaidimą, jeigu tu nesivadovautum mūsų taisyklėmis? Kas, tavo nuomone, žaistų su tavimi?

- Ar tu tiki persikūnijimais?

Aš išpurškiau vašką ant viršutinės kylio dalies ir patryniau.

- Ne. Persikūnijimas reiškia tvarkingą gyvenimų seką šioje planetoje, teisingai? Tačiau tame yra tam tikras ribotumas - na, truputį ankštoka pečiams.

- Kas tau labiau tinka?

- Begalinis skaičius gyvenimų, taigi, kai kurie su kūnais, kai kurie - be; kai kurie planetose, kiti - ne; visi jie vienu metu, kadangi neegzistuoja toks dalykas kaip laikas, ir nė vienas jų nėra realus, kadangi yra tik vienas Gyvenimas.

- Nejaugi tu nesupranti, Vuki? Gėris ir blogis - ne tai, ką mums įteigė tėvai, bažnyčia, valstybė ar dar kas nors! Kiekvienas iš mūsų pats nusprendžia, ką jam laikyti gėriu, o ką - blogiu. Automatiškai - pasirenkant tai, ką jis nori daryti!

Blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti - jei pasiseks, - mane suės šuo, ir aš išlįsiu iš šio pasaulio-spąstų ir vėl grįšiu namo.

- Teisingai, - negarsiai atsakė ji. - Klausykis savo drakonų. Aš lygiai taip pat patekau į erdvę-laiką, kaip ir tu. Aš numirsiu, kaip ir tavo tėvas, ir broliai. Ir tu liksi vienas. Paklusk. Pasiduok. Leisk savo sienoms pavirsti smėliu, leisk pasauliui įtraukti tave į drumstą savo sukūrį, susitaikyk su jo melu, išmok joje plaukioti, nesipriešink. O viduje saugok tai, ką tu uždarei, ir vieną kartą, po dvidešimties ar šešiasdešimties metų, mažyli, prisiliesk prie savo tiesos, ir nusijuok...

Aš patikėjau juo ir pasidaviau drakonams, pamačiau, kaip didelės mėlynos potvynio bangos sudaužė mano sienas: nėra pasirinkimo nėra klausimų gyvenimas nelaimingas ir trumpas neteisybė kuri neturi prasmės mes paukštyčiai išmesti iš lizdo mes lemingai kvailai išmesti ant atsitiktinumo uolų, be jokios prasmės. Sveiki atvykę į Žemę, idiotai!

(...)

- Vau! - pasakiau aš. - Čia puiku! Nepraėjo ir dešimtis valandų nuo mano pasirodymo šioje planetoje momento, ir aš jau nuginkluotas. Raktas, įgytas tūkstančiais mano buvusių gyvenimų, palaidotas po stora negyva švinine saugumo siena, kuri yra ne kas kita, kas žinoma visiems: gyvenimas - tai apmaudus atsitiktinumas, trunkantis tol, kol mums pavyks nušliaužti ir numirti.

(...)

Kalinys, kurį kažkada uždariau į tamsiają, dabar, pasigyvenęs aukštai mano sieloje, gali viską žvalgyti aplinkui ir apmėtyti mane klausimais: Ričardai, kaip manai, kas tu esi? Kuo tu tapsi? Kaip tu renkiesi būtinas tau vertybes? Ką tu čia darai, Kapitone, ką tau norėtusi daryti, ir kodėl tu nedarai to dabar? Ko moko meilė?

(...)

Visus šiuos metus mes laukiame kažko, kas mus supras, pagalvojau aš, kažko, kas priims mus tokius, kokie mes esame, kažko, turinčio stebuklingų galių paversti akmenį saulės spinduliais, kažko, kas galėtų duoti mums laimę, o ne priekaištus, to, kuris sugebės naktimis susikauti su mūsų drakonais, to, kuris sugebės paversti mus tuo, kuo mes norime būti.

Tik vakar aš supratau, kad tas stebuklingas Kažkas - tai veidas, kurį mes matome veidrodyje. Tai mes ir mūsų savadarbės kaukės.

"Mes esame mokytojai viena kitam. Mes įsileidžiame vienas kitą į savo gyvenimus, kruopščiai pasirinktus draugus ir instruktorius, kad suteiktų mums pamokas, kurių mums reikia." R.Bachas

"Dangus visada tobulas dangus, ir jūra, ir upė, ir kiekvienas nuolatos keičiasi." R.Bachas

"Mes esame čia mažiausiai dėl dviejų priežasčių: viena yra pramoga mums, kita yra mokymasis (tai yra, dar kartą kažkokiu nauju keliu atrasti tiesą, kurią mes žinojome visą laiką)." R.Bachas

"Visuomenė turi daugybę gerų taisyklių (taisyklių, kurios suteikia mums gerą savijautą). Visgi, galų gale, mes turime gyventi pagal taisykles, kurias vertiname labiausiai, ir šie etiniai ir moraliniai sprendimai bus su mumis kiekvieną mūsų gyvenimo dieną, ir taps vis didesnio ir didesnio malonumo priežastimis, nesvarbu ką kiti galvoja apie mūsų pasirinkimą." R.Bachas

Gloria S. iš Meksikos klausia Bacho: "Kartais aš sutrikusi. Kartais aš nusivylusi. Kartais aš tiesiog nekenčiu šios planetos. Kartais aš užmirštu tiesas, kurias žinau ir leidžiu drakonams paimti viršų. Ar taip buvo atsitikę jums? Jei taip, ar žinote kodėl tai atsitinka? Kodėl mes kartais užmirštame tiesas, kurias mes žinome? Ar tai dėl to, kad išmoktume to dar kartą?"

Bachas atsako: "Sunku prisipažinti, tačiau aš užmiršau daugumą tiesų, kurias žinojau dar prieš man gimstant. Tačiau jūs naudojate gražią frazę, rodančią didelį supratimą: "Aš leidžiu drakonams paimti viršų".

Jeigu jūs atsisėstumėte ant Donaldo Šimodos lėktuvo sparno ir paklaustumėte, "Kodėl aš leidžiu drakonams paimti viršų?", jis gali atsakyti, "Kodėl tu leidi drakonams paimti viršų?" Ir jis atidžiai klausysis tavo atsakymo, galbūt su mažyte šypsena stebėdamas tai, kaip tu prisimeni."

"Asmeninė religija yra jos ar jo atradimo, kas yra tiesa, kelias. Šiuo požiūriu, mokslas ir religija yra vienas ir tas pats, ir negana to, pažangiausi mokslininkai kalba ta pačia kalba kaip ir dvasios ieškotojai. (F.Kapros "Fizikos dao" ir G.Zukav "Šokantys Vu-Li meistrai" yra geros knygos apie tai.)" R.Bachas