Gulint ligoninėjė ir namuose būdavo tokių momentų, kad iš skausmo galvodavau, kad gal nusižudyčiau, kad užbaigčiau kančias.

Stresas, nuovargis, depresija, sunkios chroniškos ligos - viskas iš pastangų įtikti viskuo ir visiems. Tai eina iš vaikystės, kai mūsų tėvai, mokykla ir draugai netoleravo mūsų klaidų.

Kam atpažinti egoistus? Tam, kad būtų laimingesnis gyvenimas, žinoma.

Egzistuoja daugybė mitų kaip iš barščių padėties lėkštėje nuspėti ar kitas žmogus yra egoistas ar ne.

Daugumai žmonių reikia metų metais jausti frustraciją, depresiją ir skausmą, kad jie pradėtų tyrinėti savo tikėjimus, kurie ir yra viso mūsų gyvenimo kokybės priežastis.

Yra tokių žmonių, kurie perkelia (projektuoja) savo savybes kitiems. Tarkime, sako kitam "tu esi egoistas", bet iš tiesų egoistas yra tas, kutris taip sako.

15-20 - dar kvaili, neturintys patirties, nelabai įsivaizduojantys kas yra gyvenimas

20-26 - jau pradeda matyti gyvenimo realybę, bet dar galvoja, kad jie viską gali ir visko pasieks

Mėgėjų tauta. Kaip mes tokie tampame?

Mums nuo vaikystės kur nors išeinant mamos kartoja "būk atasrgus", "būk atsargi", jos nesako "prisiimk nemažai rizikos šiandien".

Vis daugiau moterų ieško savo tapatybės. Jų nebetenkina esama padėtis, todėl jos pamina senas vertybes ir bando ieškoti naujų.

Viktor Frankl, Vienos psichiatras, 3 metus išgyvenęs Aušvico koncentracijos stovyklą, knygoje "Žmogus ieško prasmės" išreiškia pagrindinę mintį: "žmogaus psichinės sveikatos centras -

Kiekmvienas mūsų turi unikalias savybes. Mūsų draugai taip pat turi unikalias roles. Būtini draugai yra...